Ką daryti su rankomis?

Viduramžiais prie liemens nešiotos rankinės ir krepšiai palaipsniui buvo perkelti po viršutiniais drabužių sluoksniais, kad būtų apsaugoti nuo vagysčių. Bėgant amžiams ir keičiantis madoms, drabužių klostėse paslėpti maišeliai tapo neatsiejama ... vyriškos aprangos - kaip kišenės. Būdami judresnė visuomenės dalis, vyrai kartais jų turėdavo daug - įvairaus gylio ir dydžio, kad tilptų skirtingas turinys.

Moterys turėjo elgtis kitaip, nes jų apranga, tiek oficiali, tiek laisvalaikio, neturėjo kišenių arba jų buvo labai mažai (kartais jos buvo tik dekoratyvinės). XVIII a. atsirado maža rankinė, vadinama a reticule, visų mums žinomų rankinių senelė. Tai buvo atsakas į tuo metu buvusį madingą ampyro aprangos stilių. Ji buvo siaura, prigludusi prie kūno ir negalėjo nieko paslėpti savo klostėse. Rankinė tapo nepakeičiama dėl dviejų svarbių priežasčių: joje buvo galima laikyti būtiniausius daiktus, kai dama išeidavo iš namų, ir ji atitiko amžiną žmogaus poreikį "ką nors daryti rankomis".

Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai moterys išsilaisvino iš korsetų, pradėtos siūti suknelės su didelėmis kišenėmis. Patenkintos moterys pagaliau galėjo vaikščioti su rankomis kišenėse, bet tai jau kita istorija....